Kelio pagrindo įrengimas
Kelio pagrindo įrengimas – vienas svarbiausių kelio statybos etapų, užtikrinantis kelio dangos tvirtumą, ilgaamžiškumą ir atsparumą apkrovoms eksploatacijos laikotarpiu, gamtos (aplinkos) veiksniams. Procesas apima grunto paruošimą, birių medžiagų sluoksniavimą ir sutankinimą.
Planavimas
Dėmesys detalėms
Darbų grafikai
Pagrindo sluoksnių įrengimas
Formuojama iš kelių sluoksnių, naudojant skirtingas medžiagas, užtikrinančias kelio stabilumą ir ilgaamžiškumą
Apatinis sluoksnis: Gruntas ar skaldytas akmuo
Naudojamas vietinis gruntas arba skaldytas akmuo, smėlis, žvyras. Sutankinamas vibrovolu arba vibroplokšte.
Storis 20–40 cm, atsižvelgiant į kelio apkrovas, dokumentacijos reikalavimus.
Vidurinis sluoksnis: Žvyras ar skalda
Įrengiamas sluoksnis užtikrina gerą vandens pralaidumą ir apkrovos pasiskirstymą.
Naudojama smulkinta skalda, žvyras arba jų mišiniai.
Sluoksnio storis: apie 15–25 cm.
Viršutinis sluoksnis: Skalda ar žvyro-smėlio mišinys
Sluoksnis skirtas kelio dangai (asfaltui, trinkelėms, plytelėms) tiesiogiai remtis.
Naudojama smulkesnė skalda arba kruopščiai sijotas žvyro-smėlio mišinys.
Storis: 10–15 cm.
Atliekami darbai, etapai
Tinkamas kiekvieno pagrindo sluoksnio sutankinimas
Atliekamas būtinasis mechaninis sutankinimas, naudojant vibrovolą arba vibroplokštes.
Sutankinimas atliekamas įvertinus geologinius ir geodezinius tyrimus, grunto savybes, drėgnumą ir stiprumą.
Privalomai atliekamas sutankinimas, kol pasiekiamas reikiamas tankis, nustatytas pagal statybos standartus ar projektą.
Stabilizavimui naudojama geotekstilė, cementas, drenavimas
Geotekstilė: Klojama siekiant atskirti silpną gruntą nuo pagrindo sluoksnių.
Apatinės kelio dangos grunto stiprinimas paprastai atliekamas naudojant cemento skiedinį.
Drenažo sistemos: Įrengiamos siekiant pašalinti perteklinį vandens kiekį.
Grunto paruošimas, tinkamų medžiagų parinkimas
Tyrimai: Prieš pradedant darbus atliekami geologiniai ir geodeziniai tyrimai, siekiant įvertinti grunto savybes, drėgnumą ir stiprumą.
Reljefo formavimas: Atliekami žemės darbai – nuimamas viršutinis humuso (derlingasis) sluoksnis.
Prireikus, atliekamas reljefo formavimas, išlyginant, niveliavimas pagal atliktus matavimus.
Formuojami paviršinio vandens nutekėjimo nuo kelio dangos latakai
Įrengiant nuolydžius, jie formuojami taip, kad paviršinis vanduo lengvai nutekėtų nuo kelio dangos į šoninius griovius ar kanalizaciją.
Drenažo grioviai ar/ir lietaus surinkimo sistemos įrengiami tokiu būdu, kad sklypo teritorijoje formuojamas gerbūvis atitiktų esamo landšafto ypatumus.
Visais atvejais laikomasi Statybos Techninio Reglamento (STR) normatyvų, užtikrinama kelio sauga, kiti aplinkosaugos reikalavimai.
Geotekstilės ar geotinklo naudojimo privalumai
Pažangiomis technologijomis sukurti gaminiai klojami siekiant atskyrimo tarp pagrindo sluoksnių ir grunto.
Įrengiant kelio nuolydžius, geotekstilės produktai pasiteisina, siekiant stabilumo (ypač, silpnesniame grunte).
Kelio ilgaamžiškumui, apkrovų paskirstymui, t.y. kokybiškam dangos paklojimui gruntą armuojame geotinklu.
Reikalavimai, atsižvelgiant į kelio paskirtį
Pagrindo įrengimas atliekamas pagal paruoštą kelio projektą, numatantį reikiamą sluoksnių storį, nuolydį ir naudotinas inertines medžiagas.
Atsižvelgiant į klimato sąlygas, vietovės grunto ypatybes: šalčio poveikį, lietaus intensyvumą ir kitus veiksnius, silpno grunto vietose padaroma papildoma stabilizacija.
Priklausomai nuo kelio paskirties, apkrovos (lengvieji automobiliai, parkingas, takeliai pėstiesiems), įrengiamas skirtingas pagrindo storis, naudojamos inertinės medžiagos.
Dažniausiai pasitaikančios problemos
Nepakankamas medžiagų kiekis, sluoksnių sutankinimas, galintis sukelti dangos įdubimus ir deformacijas.
Naudojant netinkamos, prastesnės kokybės inertines medžiagas, pagrindas gali greičiau susidėvėti.
Netinkamai atliekamas drenavimas, ar net vandens drenažo nebuvimas sukelia pagrindo išplovimą ar deformacijas.
